senagalvėlis

senagalvė̃lis, -ė smob. (2) žr. sengalvėlis: Siųsiu paslą in tėvelį, in senagalvėlį, kad atskirtų tūkstantėlį išvaduot žirgeliui LTR(Dkk). Oi tu močiute, tu senagalvė̃le (d.) Ūd. Mano matute, senagalvėle, kur dėti vainikėlį? NS937.